maklekas

maklẽkas sm. (2) 1. koks karailiuojantis daiktas, gumulas, skuduras: Apskabinėjęs visokiais maklẽkais (skarmalais), net žiūrėt bjaura Mlt. Tuos maklekùs (pakulas) mesk į pečių – tegu nesivalakoja Lš. Iššukuok tu nors kartą šiuos savo maklekùs (susivėlusius plaukus) Lš. ^ Sauja gyslių, rieškučios maklekų (bulvės kere) LTR(An). Du maklẽkai kelnios[e] (lęšiai ankštyje) Ds, Kp. Linienoj maklekas (sūris) Tvr. ║ ppr. pl. koks smulkus daiktas, įrankis: Susirink savo maklekus nuo suolo Slk. 2. nerimtas žmogus, makalas: Su tokiuo maklekù nesusikalbėsi Ds. Diedas maklẽkas labai geras Dglš. Su tuo maklekù nesusidėk Sv. Maklẽkas, kur maklena, bėgioja be siekio, bet nieko nepadirba J.Jabl(Mc).